2019 rugsėjo 24

APGINTA GYVENAMŲJŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJOS TEISĖ Į SKOLOS SUSIGRĄŽINIMĄ

Advokatų kontora Win&Law atstovavo gyvenamųjų namų savininkų bendriją, kuri kreipėsi dėl skolos priteisimo. Atsakovas (skolininkas) nesumokėjo bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidų, mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į kaupiamuosius bendrijos fondus, kurios buvo nustatytos bendrijos priimtais sprendimais.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos administruojamojoje teritorijoje, savininko prievolės prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo.

Buvo nustatyta, kad atsakovui (skolininkui) priklausė žemės sklypas, patenkantis gyvenamųjų namų savininkų bendrijos administruojamą teritoriją, esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir kasacinio teismo išaiškinimais, Teismas konstatavo, jog atsakovas net ir nebūdamas ieškovės, kaip gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, nariu turi pareigą prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo ir ši pareiga kyla iš buvimo žemės sklypo savininku.

Nors atsakovas (skolininkas), nesutiko su jam pareikštu ieškiniu, teigė, jog negyveno nuosavybės teise priklausančiame sklype, įsigijo sklypą, kuriame nebuvo namo, todėl neprivalo mokėti mokesčių už paslaugas, kuriomis nesinaudojo. Taip pat teigė, jog ieškovė negali reikalauti skolos, kuri susijusi su buitinių nuotekų tinklų aptarnavimu, nes viešame registre esantys duomenys patvirtina, kad šie tinklai įregistruoti 2018 m.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog jis neprivalo mokėti bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir išlaikymo išlaidų tuo pagrindu, kad jais nesinaudojo. Teismas nurodė kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

Taip pat Teismas laikė atsakovo teiginius nepagrįstais, jog ieškovė negali reikalauti skolos, kuri susijusi su buitinių nuotekų tinklų aptarnavimu, nes viešame registre esantys duomenys patvirtina, kad šie tinklai įregistruoti 2018 m.

Teismas vertino, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – trečiųjų asmenų sąskaitas, pateiktas bendrijai apmokėti už nuotekų tinklų priežiūrą ir kt., pagrindžiančius, jog dar iki vandentiekio ir nuotekų tinklų įregistravimo viešame registre, minėti inžineriniai tinklai buvo eksploatuojami ir ieškovė patyrė jų priežiūros išlaidų.

Taigi, įvertinus gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatus buvo nustatyta, kad ieškovė renka lėšas už bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, dėl to žemės sklypo savininkai turi mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, todėl ir atsakovas (skolininkas) privalėjo mokėti mokesčius už ieškovės teikiamas paslaugas.